2012 m. balandžio 27 d.

Pranešimas spaudai

 

Nevyriausybinės organizacijos pakartotinai kviečia diskutuoti ir konstruktyviai spręsti

 gimdymo ne stacionare klausimą

 

Gimdymą ne stacionare reglamentuoti kviečianti šeimų iniciatyvinė grupė ragina visuomenę bei atsakingas institucijas įsiklausyti į išsakytą prašymą, svarstyti pateiktus argumentus ir kartu ieškoti atsakymo, kaip optimaliai išspręsti šį klausimą. Jų nuomone, tik konstruktyvi atitinkamų institucijų ir specialistų diskusija galėtų užtikrinti, kad būtų pasiektas konstruktyvus ir visuomenei palankus sprendimas.

 

Šeimų organizacij, kurios yra įteikusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrui Raimondui Šukiui kreipimąsi dėl gimdymo ne stacionare reglamentavimo, atstovai šiuo pareiškimu reaguoja į ministro komentarą gimdymų namuose klausimu, kurį jis išsakė ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime.

 

Iniciatyvinės grupės atstovai gerbia ministro nuomonę, tačiau ją supranta kaip skubotą pareiškimą užklupus netikėtam klausimui iš Seimo narės Astos Baukutės. Akivaizdu, kad ministras neturėjo galimybės susipažinti su visa raštą teikusios iniciatyvinės grupės surinkta ir jam perduota medžiaga bei siūlymais.

 

Gimdymą ne stacionare reglamentuoti kviečianti grupė yra pateikusi ministrui 36 puslapių argumentuojamąjį raštą „Nėščiųjų ir gimdyvių priežiūra ir planuotas gimdymas ne stacionare: situacijos analizė“, kuriame išsamiai išdėstoma šio klausimo teisinė problematika Lietuvoje, taip pat pateikiami medicininiai, psichologiniai, finansiniai problemos aspektai, apžvelgiama 14-os užsienio šalių, kuriose gimdymas ne stacionare yra reglamentuotas įstatymais, praktika (pvz., Danijoje moters teisę į akušerinę priežiūrą nėštumo metu ir gimdant namuose numato Danijos sveikatos įstatymo 18 skyrius; Latvijoje – Ministrų kabineto 2006 m. liepos 25 d. taisyklės Nr. 611 „Gimdymo pagalbos nustatymo tvarka“; Lenkijoje – Įstatymas dėl slaugytojos ir akušerės profesijos ir kt.; Vokietijoje – Akušerio profesiją apibrėžiantis įstatymas, priimtas

1985 m. balandžio 6 d. ir kt.).

 

Kartu su raštu ministerijai įteiktas ir siūlomų teisės aktų keitimo projektų rinkinys.

 

Nepaisant kategoriškai išsakytos nuomonės, ministras, atitinkamos institucijos, specialistai ir visuomenė kviečiami pradėti konstruktyvią diskusiją šia tema. Dėl šios priežasties iniciatyvinė grupė kartu išplatina Sveikatos apsaugos ministerijai pateiktą argumentuojamąjį raštą, prašo atsižvelgti į jame išdėstytus argumentus ir jų pagrindu įvairiais lygmenimis rengti viešas diskusijas.

 

Iniciatyvinė grupė supranta atsakingų institucijų baimę dėl galimo pavojaus moterims gimdant ne stacionare ir gerbia institucijų siekį užtikrinti kiekvienos gimdyvės bei į pasaulį ateinančio kūdikio saugumą. Tačiau prašymą pateikusios organizacijos taip pat nori priminti, kad pasirinkti, kur gimdyti, yra žmogaus teisė, kurią akcentuoja ir prieš metus įsigaliojęs Europos žmogaus teisių teismo sprendimas (Ternovszky prieš Vengriją, 2010 m. gruodžio 14 d.). Jame konstatuota, kad apsisprendimo teisė tapti ar netapti tėvu apima ir teisę pasirinkti aplinkybes, kaip tapti tėvu, o tai apima ir gimdymo vietą. Pasak šio teismo, pasirinkimas gimdyti namuose įprastai lemia ir sveikatos priežiūros specialistų įtraukimą, o teisiniu reguliavimu, pagal kurį specialistai negali teikti reikiamos pagalbos gimdyvei, pažeidžiamos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos.

 

Šeimų atstovai dar kartą pabrėžtinai atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje vis dažniau sąmoningai apsisprendžiama gimdyti ne ligoninėje. Kategoriškai atsiribodama nuo šio klausimo ir nesiimdama jo nagrinėti ministerija ir toliau paliktų teisinę spragą Lietuvos teisinėje sistemoje, o minėtas šeimas atribotų nuo valstybinės sveikatos apsaugos sistemos. Šio klausimo sureguliavimas suteiktų galimybę sveikatos priežiūros institucijoms kontroliuoti šį procesą, užtikrinti, kad gimdyvėms namuose pagalbą teiktų tik kvalifikuoti specialistai, taip pat numatyti protingumo principu pagrįstas tiek specialistų, tiek pačios šeimos atsakomybės ribas.

 

Raštą ministrui pateikusi iniciatyvinė grupė neturi patvirtintos ir oficialios informacijos, kad šis klausimas jau anksčiau būtų buvęs tinkamai išnagrinėtas, todėl kelia jį dar kartą, pateikdama solidžią situacijos apžvalgą ir argumentaciją, ko iki šiol Lietuvoje nebuvo padaryta. Gimdymui namuose palanki praktika bei teisinė bazė yra sukurta ir taikoma daugelyje pasaulio šalių: mūsų kaimyninėse – Latvijoje, Lenkijoje, taip pat Jungtinėje Karalystėje, Olandijoje, Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Belgijoje, JAV, Naujojoje Zelandijoje, Australijoje, Kanadoje ir kt.

 

Prašoma sudaryti darbo grupę, kuri apsvarstytų teisės aktų pataisas, suteikiančias galimybę (ne prievolę) akušeriams bei gydytojams akušeriams ginekologams (turintiems įstatymų numatytą licenziją, taigi ne „apsišaukėliams“) savo paslaugas teikti gimdyvėms namuose.

 

Iniciatyvinė šeimų grupė nesiekia konfrontacijos, tačiau kviečia į viešą ir skaidrų dialogą. Pasipriešinimas ir kategoriškumas iš oponentų pusės tik parodo keliamo klausimo opumą ir dar kartą patvirtina viešos diskusijos būtinumą. Nepaisant visko, šeimos yra pasiryžusios priimti kritiką, leistis į kompromisus ir siekti racionalaus bendradarbiavimo, kad būtų pasiektas kuo priimtinesnis rezultatas visoms suinteresuotoms visuomenės grupėms.

 

Organizacijos atsiriboja nuo bet kokių su konkrečiais asmenimis ar įvykiais susijusių vykdomų teisinių nagrinėjimų, ikiteisminių tyrimų bei mėginimų sieti šią iniciatyvą su panašiais procesais. Šios iniciatyvos atsiradimo priežastis – nuolat stiprėjantis daugelio šeimų noras gimdyti saugiai ir atsakingai, su kvalifikuoto personalo pagalba ir teisės aktų nustatyta tvarka jų pasirinktoje gimdymo vietoje.

 

Daugiau informacijos jums gali suteikti:

Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė, mob.tel.: 868830494; el.p.: vitapilip@gmail.com

Asta Buitkutė, mob.tel.: 861017097; el.p.: basta@inbox.lt

 

Daugiau apie gimdymą namuose skaitykite www.gimimas.lt