Belgijoje su šeima gyvenantis Tomas* (*vardas pakeistas) laiške svetainei Gimimas.lt pasakoja apie sūnaus gimimą natūralaus gimdymo vandenyje tradicijomis garsėjančioje Ostendės miesto Henri Serruyes Ziekenhuis ligoninėje. Nors įsikūrę Briuselyje, su žmona apsisprendė važiuoti gimdyti už daugiau nei 100 kilometrų ir džiaugiasi, kad Belgijoje šeimos gali rinktis joms priimtiną gimdymo įstaigą, taip pat gimdyti namuose, ir finansuojama tai iš valstybinio ar privataus draudimo. Šeimą maloniai nustebino ir kūdikio bei mamos priežiūra po gimdymo.

 

Tomo laiškas

 

Mūsų sūnui dabar truputį daugiau nei trys mėnesiai. Gyvenimo aplinkybės taip susiklostė, kad belaukiant mažylio teko gyventi Belgijoje. Nors ši šalis turi daug keistenybių, tačiau sveikatos apsaugos ir priežiūros sektorius (bent jau iš to, kiek teko susidurti) yra puikiai sutvarkytas visomis prasmėmis. Šį įspūdį dar pagerino ligoninė, kurioje mažasis ir gimė (Henri Serruyes Ziekenhuis) Ostendės mieste.

 

Pasirinkimas

 

Iš pradžių Ostendės ligoninėje gimdyti neplanavome, tiesiog norėjome kuo natūralesnės aplinkos (iš draugų ir literatūros sužinojome apie natūralius gimdymus ir savaime kilo noras, kad viskas būtų natūraliai, jaukiai, asmeniškai).  Taip pat iš pažįstamų išgirdome, kad būtent Ostendė garsėja senomis natūralaus gimdymo, gimdymo vandenyje tradicijomis. Sakydamas „natūralaus“, turiu omenyje, kad minėta ligoninė yra viena iš tų vadinamųjų draugiškų kūdikiams, kurioje vengiama (kol tai nėra pavojinga vaiko ir motinos gyvybei ir sveikatai) bet kokių medicininių intervencijų, be to, stengiamasi sukurti kuo jaukesnę ir laisvesnę aplinką.

Ir rinkomės  veikiau ne ligoninę, o gydytoją, kuris priiminėja gimdymus toje ligoninėje – tai Herman Ponette, kuris yra vienas žinomesnių gimdymo vandenyje priėmimo specialistų. Pasirinkimu džiaugėmės tiek ruošdamiesi gimdymui, tiek jo metu.

Pridedu nuorodą apie gimdymus vandenyje, kuri davė pradžią mūsų apsisprendimui: http://www.aquanatal.be/blz%20en/frame%20en.htm.

Vienintelis nerimą kėlęs dalykas buvo atstumas iki pasirinktos ligoninės, nes gyvenome Briuselyje, o iš jo iki Ostendės apie 130 km (turint omenyje dažnus kamščius Belgijos keliuose, kelionė gali trukti nuo 1,5 h iki 4 h). Bet gydytojas mus nuramino, esą jo praktikoje yra buvę daug tolimesnių gimdyvių kelionių į ligoninę.

 

Ligoninė – ir tipiška, ir ne

 

Henri Serruyes Ziekenhuis ligoninės gimdymo skyrius įsikūręs iš pažiūros tipiškos ligoninės patalpose, tiesiog paties gimdymo filosofija ir ten dirbančių medikų ir kito personalo požiūris į šį procesą yra, sakyčiau, nemedicininis. Ir toks požiūris – vieningas. Medicinos seserys-slaugės dirba 8 valandų pamainomis (mums belaukiant mažojo atėjimo teko būti su trimis, o po gimdymo ir dar su keliomis besikeičiančiomis darbuotojomis. Ir jos visos labai orientavo į galimybę gimdyti natūraliai, palaikė, bet neįkyrėjo).

Kai pirmą kartą buvome nuvykę į ligoninę Ostendėje susitikti su gydytoju, apsižiūrėti, pabendravome su personalu, jau tada susidarė labai jaukios ir malonios vietos įspūdis. Galbūt dėl to, kad kūdikių ten gimsta daug mažiau (2-3 per parą) nei įprastinėse ligoninėse (5-15 per parą). Pati ligoninė techniškai niekuo nesiskiria nuo kitų, turi visą reikalingą įrangą, intensyvios terapijos palatas ir pan.  Nors statistikos apie natūralius gimdymus negaliu pateikti, bet iš savo patirties galiu pasakyti, kad gydytojai labai išmaniai ir profesionaliai laikosi to natūralumo principo ir vengia (kiek tik įmanoma) naudoti bet kokius medikamentus (skatinančius ar nuskausminančius).

 

Aplinkinių nuomonė

 

Teko susidurti su skeptišku požiūriu į gimdymą vandenyje. Fizioterapeutė, pas kurią lankėmės iki gimdymo, laikėsi neigiamo  požiūrio į tokį gimdymą, sakė, kad  tai gali pakenkti vaikui. Vis dėlto mūsų gydytojas Ostendėje, kuris ir priėmė gimdymą, sugebėjo sudaryti tokį tvirtą ir ramų įspūdį, kad kitų gąsdinimai atrodė nebaisūs, o kartais net dirbtiniai.

Apskritai atrodo, kad Belgijoje gimdymas „natūraliose“ ligoninėse nėra labai populiarus.  Didesnė dalis žmonių čia, toks įspūdis, gimdymą laiko medicinine diagnoze arba apskritai nori nesukti sau galvos ir viską atiduoti į medikų rankas. Statistikos nežinau, bet gimdymo namie alternatyva egzistuoja, yra pripažinta ir prilyginta gimdymui ligoninėje. Mes patys galimybės gimdyti namuose nesvarstėme, kažkaip nesijautėme tam pasirengę.

 

Gimdyti vandenyje – pigiau

 

Grįžtant prie techninių dalykų. Belgijoje galima gimdyti ligoninėje arba namuose. Sutartyse su draudimo kompanija numatyta, kad kompensuojamos gimdymo pasirinktoje ligoninėje arba namuose išlaidos.   Valstybinis draudimas taip pat dengia gimdymo išlaidas, nesvarbu, ar privačioje ar valstybinėje ligoninėje, ar namie. Tiesiog privačioje ligoninėje kainos daug didesnės (mūsų gimdymas kainavo 1100 eurų, draugai gimdę privačioje ligoninėje Briuselyje mokėjo 7000 eurų. Tiesa, ten gimdyvė buvo skatinama, nuskausminama, į gimdymą kvietėsi fizioterapeutę. Tai, be abejo, labai padidino išlaidas).

Apskritai kaina tipinėje valstybinėje ir privačioje ligoninėje skiriasi apie 2-3 kartus. Domintis gimdymu ligoninėje Ostendėje teko labai nustebti: maniau, kad gimdymas „natūralioje“ ligoninėje  bus daug brangesnis nei tipiškoje ligoninėje.  Tačiau kaina buvo dvigubai ar dar daugiau mažesnė nei bet kurioje Briuselyje esančioje įprastinėje ligoninėje.

Mes turėjome sutartį su privačia draudimo kompanija, kuri padengė visas gimdymo ir susijusias išlaidas, išskyrus tėčio maitinimą ir apgyvendinimą, tai papildomai kainavo 120 eurų, kuriuos teko susimokėti patiems ligoninėje.

 

Nėštumo priežiūra

 

Nėštumo priežiūra vyko gana įprastai. Mažylio mama atvyko į Belgiją 7 nėštumo mėnesį. Iki tol ji lankėsi pas gydytoją Lietuvoje.  Vėliau lankėmės  pas gydytoją Briuselyje. Tiesiog iki galo nebuvome tikri, kad pavyks nusigauti iki Ostendės, kai ateis valanda X, todėl turėjome galvoje ir ligoninę Briuselyje (džiaugiamės, kad neprireikė ja pasinaudoti). Įprastai Belgijoje pasirenkamas gydytojas, su kuriuo konsultuojamasi nėštumo laikotarpiu ir kuris priima gimdymą. Prasidėjus sąrėmiams, skambinama į ligoninę, o jau ligoninė savo ruoštu iškviečia tą gydytoją.

Mes pas gimdymą priėmusį gydytoją iki gimdymo tebuvome du kartus.

 

Gimimo diena

 

Nors mūsų kelias iki ligoninės buvo netrumpas, tačiau sėkmingai susiklosčius aplinkybėms (vandenys nubėgo ankstyvą rytą, kai eismas dar nebuvo intensyvus, todėl kelionė neužtruko) nuvykome greitai ir be jokių nesklandumų.

Laukti mažylio atėjimo teko netrumpai – beveik parą, tačiau gimė jis kaip ir planavome – vandenyje.

Buvimui iki gimdymo toje pačioje patalpoje yra nedidelis baseinėlis-sūkurinė vonia, kurioje gimdyvė ir jos vyras, partneris ar šiaip palaikantis asmuo gali daryti įvairiausius pratimus, tiesiog atsipalaiduoti ir lengviau pakelti stiprėjančius sąrėmius.

Vienas iš ligoninės kambarių, kuriame buvome sąrėmių metu

Gimdyme dalyvavo dvi akušerės. Sąrėmių metu užeidavo maždaug kas gerą pusvalandį, bet vis ragindavo skambinti, jei prireiktų. Kiek vėliau supratau, tai labai skirtingai lanko ir prižiūri, nes pamatę, kad mes gerai susitvarkome, leido išbūti patiems, nors tikrai neapleido.

Taip pat į gimdymą atvyko gydytojas. Mes žinojome, kad jei nėštumas klostosi gerai, jis atvyksta tik prasidėjus gimdymui.

Gimdymas vyksta stiklinėje vonioje, todėl mano susitikimas su mažyliu buvo labai artimas. Tik gimusį kūdikį uždėjo mamai ant krūtinės, po kelių minučių man pasiūlė nukirpti virkštelę. Tuo metu, kol mama lipo iš vonios į lovą, mažylis buvo mano glėbyje.

 

Gimus sūnui

 

Vaikutį svėrė ir matavo praėjus porai valandų po gimimo. Tik gimus jokių skiepų nebuvo, išskyrus vitamino K injekciją, bet prieš išleidžiant iš ligoninės ėmė kraują tyrimams (buvo galima atsisakyti). Iš ligoninės išvykome ketvirtą dieną po gimdymo, tačiau pačioje ligoninėje buvo sudarytos sąlygos, primenančios namus: personalas neidavo į kambarį nekviestas – prašydavo paskambinti ir pasikviesti sesutę prieš žindymą, kad šioji pamokytų. Beje, žindymo pamokos – pačios vertingiausios! Liko įspūdis, kad ligoninėje alternatyvų žindymui nėra – visos gali maitinti, apie mišinukus kalbos negali būti. Kas kartą klausdavo, ar norime pagalbos maudant, keičiant sauskelnes ir pan., ir labiau žiūrėdavo ir patardavo, kaip reikėtų su kūdikiu apsieiti, nei pačios ką nors darydavo. Kasdien užeidavo ir gydytojas. 

Gimimo registravimas niekuo nesiskiria nuo Lietuvos. Su ligoninės išduotu pažymėjimu reikia kreiptis savivaldybės metrikacijos įstaigą.

Maloniai nustebino priežiūra po gimdymo, jau grįžus namo. Belgijoje veikia iš biudžeto finansuojamų organizacijų tinklas (kiekvienoje seniūnijoje), kuriose daug žmonių dirba savanoriškai. Šios organizacijos užsiima įvairia pagalba jaunoms mamoms ir mažyliams po gimdymo (konsultacijos telefonu visais rūpimais klausimais (pvz., žindymo), akušerių atėjimas į namus apžiūrai). Jų funkcija daugiau prevencinė ir konsultacinė, nes susirgus jau reikia kreiptis į gydytoją. Be to, šios organizacijos nemokamai skiepija vaikus (Belgijoje poliomelito skiepas yra privalomas visiems kūdikiams).

 

Tomo asmeninio albumo nuotrauka