„Olandijoje tai įprasta…“

Lietuvą palikusi garsi balerina Rūta Jezerskytė­-Banfi su vyru italu Massimo augina du vaikučius: 2 m. Arą Leonardo Gabianno ir 6 mėn. Chiarą Mildą.Abu juos gimdė namuose.

Olandijoje gimdyti namuose – legalu. Vienoje Amsterdamo ligoninėje lankiau nėštumo kursus. Į jų pabaigą mums pasakė, kad kur  – namuose ar ligoninėje gimdyti galime pasirinkti pačios. Yra tik keli atvejai, kai moteris būtinai turi gimdyti ligoninėje: jei vaikelio padėtis netinkama ir numatomas cezario pjūvis ir  t. t. Aišku, ir jei moteris pageidauja gimdyti ligoninėje pati. Ji gali būti nusprendusi vienaip, prieš pat gimdymą savo nuomonę keisti. Moteris, nutarusi gimdyti namuose, gali pati išsirinkti pribuvėją. Ten yra privačios firmos, kvietiesi pribuvėją pokalbio, renkiesi. Gimdydama namuose Olandijoje, kitaip nei Lietuvoje, moteris gali būti visiškai rami – ja ir jos vaikeliu bus pasirūpinta.

Jei kas nors nenumatyta įvyktų, pribuvėja iškvies ir greitąją pagalbą, važiuos kartu su gimdyve į ligoninę, pasakos gimdymo eigą. Po gimdymo ji pasveria, pamatuoja vaikelį. Išrašo dokumentą.

Olandijoje įprasta, kad sveika moteris gimdo namuose. Aišku, daug lemia sveikatos draudimas. Jo neturinti moteris, aišku, jei ji sveika, ko gero, gimdymo ligoninėje nesirinks – labai brangu.

Mano sprendimas gimdyti namuose labiau išgąsdino mamą, kuri prieš daug metų gimdymo namuose Lietuvoje pagimdė tris dukteris. Aš pati neturėjau gimdymo patirties, nežinojau, ko tikėtis, tai ir nebuvo baisu.

Massimo pakėlė išbandymą. Olandijoje pribuvėja nebūna nuolat su gimdyve: atvažiuoja, pažiūri, kaip vyksta gimdymas, ir vėl išvažiuoja. Su manimi tą dieną ir pirmą, ir antrą kartą nuolat buvo visi man artimi žmonės – abi mano sesės, mama ir, aišku, vyras. Aš pasirinkau gimdymą lovoje. Prasidėjus sąrėmiams vyras mane per abu gimdymus tiesiogine šio žodžio prasme pralaikė ant rankų. Buvo šlapias iš nuovargio. Ypač sunku buvo pirmą kartą, kai dar nežinojau, kuri padėtis man tinkamiausia gimdyti. Pirmą kartą, kai gimdžiau, mama prisiminė, kad jai nuo skausmo labai padėjo šilto vandens srovė, pilama ant nugaros. Massimo mane viena ranka prilaikė, o kita pylė tą šiltą vandenį… Tai išties gelbėjo. Antrą kartą viskas buvo daug paprasčiau ir jam, ir man. Nes abu jau turėjome patirties. Buvo drąsiau ir mano mamai. Per pirmą gimdymą viena mano sesuo fotografavo gimdymą, kita filmavo. Per antrą – viena prižiūrėjo vyresnėlį sūnų, kita fotografavo gimdymą.

Manau, vyrui moters gimdymas namuose  – tai išbandymas, pareikalaujantis iš jo ne tik fizinių jėgų, bet ir didelės atsakomybės. Galbūt ne kiekvienas tai ir atlaikys. Vaizdas gali būti ir nelabai estetiškas. Tačiau Massimo šį išbandymą pakėlė. Antras mano vaikelis nebuvo planuotas. Pirmą žindžiau, nė nepajutau, kad mano įsčiose  – jau kitas. Abiem mūsų vaikams vyras nukirpo virkštelę.

Mažiau mistikos. Gal dėl to, kad Lietuvoje gimdymas namuose nėra įteisintas, jis yra labiau apgaubtas mistikos, ritualų. Manęs pribuvėja paklausė, ar noriu būti placentos donore, atsakiau, kad ne. Placentą ji tiesiog sunaikino – jokių ypatingų ritualų.

Sesės gimdytų namuose. Po mano gimdymų abi sesės taip pat norėtų gimdyti namuose. Mamai labiausiai patiko, kad po gimdymo vaikelis būna nuolat su savo motina, artimais žmonėmis. Niekur nėra išnešamas, kaip jai nutiko prieš daug metų ką tik pagimdžiusiai.

Jei norės, aš būtinai dalyvausiu savo sesių gimdymuose ir joms padėsiu. Gimdyvei reikia pagalbos ne tik kai gimdo, bet ir po gimdymo. Reikia padėti sutvarkyti namus: išskalbti paklodes ir t. t.

Manau, moteris turėtų turėti galimybę rinktis – gimdyti namuose ar gimdymo namuose.

Gitanos Šeštokienės tekstas. Julijos Buinovskajos nuotrauka

Straipsnis iš: http://tavovaikas.lt/Straipsniai/Seimu-istorijos/Gimdyti-namuose-tai-atsakomybe