Parengė ZUZANA CANDIGLIOTA, Čekijos Respublikos Žmogaus teisių lygos teisininkė (Liga lidských práv, www.llp.cz)

Teisinis pribuvėjų teisių reguliavimas turi sistemiškai atspindėti ir atitikti visas garantuotas moters būsimosios motinos žmogaus teises. Todėl pirmiausia aptarsime moters teises, susijusias su nėštumu ir gimdymu, daugiausia dėmesio skirdami teisei pasirinkti gimdymo vietą. Vėliau panagrinėsime pribuvėjystės teisinį reguliavimą, pirmiausia ES teisės kontekste, tada nacionalinės teisės kontekste, ir visus su tuo susijusius klausimus ir problemas. Galiausiai pasiūlysime teisines priemones, kad būtų galima gauti būtinąją pagalbą gimdant namuose.

 

Būsimųjų motinų ir naujagimių teisės

 

Panašiai kaip ir kitose sveikatos apsaugos srityse, akušerijoje taip pat turi būti paisoma konstituciškai įtvirtinto principo, kad „teisiškai veiksni moteris gali daryti tai, kas neuždrausta įstatymo. Ir atvirkščiai, ji neturi būti verčiama daryti to, kas jai nėra privaloma pagal įstatymą“.[1] Čekijos Respublikos teisės aktai nenustato moteriai įpareigojimų, susijusių su gimdymo vieta ar gimdyme dalyvaujančiu asmeniu. Taip pat nėra numatyta, kad ji privalo būti prižiūrima medicinos personalo nėštumo ir gimdymo metu.

Pagrindinis teisės dokumentas, reguliuojantis pacientų ir būsimųjų motinų, kurios taip pat yra sveikatos apsaugos sistemos paslaugų gavėjos, teises, yra Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencija[2]. 5-asis šios Konvencijos straipsnis numato, kad „kiekviena intervencija sveikatos srityje gali būti atliekama tik gavus atitinkamo asmens laisvai duotą ir informuotumu pagrįstą sutikimą“.

Šis principas apibrėžia bendrąją asmeninės laisvės ir laisvo apsisprendimo teisę. Jis nustato, kad negalima vykdyti jokios medicininės intervencijos ar apžiūros be išankstinio moters sutikimo, prieš tai nesuteikus jai adekvačios informacijos apie intervencijos tikslą, pobūdį, padarinius ir pavojus. Moteris gali bet kuriuo metu laisvai atšaukti savo sutikimą.

Netgi naujagimiui sveikatos priežiūros paslaugos gali būti suteiktos tik su jo įstatyminio atstovo, paprastai motinos, sutikimu. Vienintelė išimtis iš taisyklės: kai vaiko gyvybei ar sveikatai gresia pavojus ir apžiūra ar medicininė intervencija yra būtinos jo gyvybei išsaugoti.

Būsimoji motina, kaip ir naujagimis, turi daug kitų teisių, susijusių su sveikatos priežiūra: teisę į tinkamo profesinio lygio sveikatos priežiūrą, teisę į žmogaus orumą ir teisę į privatumą.

 

Būsimosios motinos teisė rinktis gimdymo vietą ir pagalbą gimdymo metu

 

Čekijos įstatymai tiesiogiai nenumato būsimųjų motinų teisės rinktis gimdymo vietą; šiaip ar taip, jie nepanaikina tokios galimybės. Sunkumų kyla dėl to, kad nors mama gali legaliai nuspręsti gimdyti namuose, šis pasirinkimas nėra laisvas, nes teisė į sveikatos priežiūrą tokio gimdymo metu nenumatyta. Tačiau sveikatos priežiūra yra būtina siekiant sumažinti riziką būsimai motinai ir jos naujagimiui. Čekijos Sveikatos apsaugos ministerijos strategija neleisti teikti akušerijos paslaugas gimdant namuose ir užkirsti kelią gimdymo namų steigimui nesudaro sąlygų moterims rinktis galimybės gimdyti prižiūrimoms medicinos personalo ne ligoninėje. Tokie gimdymo vietos pasirinkimo ribojimai Europos Žmogaus Teisių Teismo 2010 m. pabaigoje buvo įvertinti kaip nepriimtini.[3]

Minėtu atveju skundą padavė nėščia moteris iš Vengrijos, kuri norėjo gimdyti namuose, o ne ligoninėje. Pagal Vengrijos įstatymus, medikui, padedančiam gimdant namuose, galėjo būti pritaikytos įstatymo numatytos sankcijos. Toks baudžiamasis persekiojimas anksčiau buvo pasitaikęs. Tuo pat metu Vengrijoje nebuvo išsamaus teisinio gimdymų namuose reguliavimo. Pareiškėjos nuomone, reali sankcijų grėsmė kartu su gimdymų namuose reguliavimo trūkumu neleido medikams suteikti moteriai, norinčiai gimdyti namuose, būtinosios sveikatos priežiūros. Pareiškėjos nuomone, tokia padėtis reiškė kišimąsi į jos asmeninį gyvenimą ir diskriminaciją.

Nors Teismas nepalaikė kaltinimo diskriminacija, jis sutiko su pareiškėja, kad buvo pažeista jos teisė į privataus gyvenimo gerbimą. Teismas pabrėžė, kad sąvoka „asmeninis gyvenimas“ apima įvairius asmens tapatybės aspektus, net ir abiejų partnerių teisę nuspręsti, nori jie ar nenori tapti tėvais, taip pat teisę pasirinkti tapimo tėvais aplinkybes. Net jei pareiškėjai nekliudoma gimdyti namuose, turint omenyje, kad gimdant namuose reikalinga medikų pagalba, teisinis reguliavimas, varžantis tą pagalbą, pažeidžia teisę į privataus būsimųjų mamų gyvenimo gerbimą.

Teismas, atsižvelgdamas į galimus prieštaravimus, kad gimdymas namuose yra nesaugus, rėmėsi Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, kuriose teigiama, kad mažos rizikos grupės būsimosioms motinoms gimdymas namuose gali būti lygiavertis gimdymo vietos pasirinkimas.[4] Vienas teisėjas taip pat rėmėsi olandų 2009 metų tyrimu, kurio duomenimis mažos rizikos grupės būsimųjų motinų gimdymas namuose yra toks pat saugus, kaip ir ligoninėje.[5]

Teismo nuomone, motina turi ne tik teisę rinktis gimdymo vietą, bet ir teisę į „teisines ir institucines sąlygas“, jos pasirinkimą darančias įmanomas. Teisinės sąlygos turi būti suprantamos kaip faktas, kad gimdymas namuose reguliuojamas teisinėmis priemonėmis kaip teisėta pasirinkimo galimybė. Institucinės sąlygos turėtų reikšti ne mažiau, kaip realią galimybę moteriai pasikviesti į gimdymą kvalifikuotą mediką iš ligoninės. Teismas taip pat numatė galimas šios teisės išimtis tais atvejais, kai tai bus apribojama trečiojo asmens teisių labui, pavyzdžiui, iškilus būtinybei hospitalizuotidėl infekcinio susirgimo.

Nors šiuo atveju kalta dėl būsimųjų motinų teisių pažeidimo buvo pripažinta Vengrija, Teismo sprendimas reikšmingas ir Čekijos Respublikos teisei. Čekijos Respublika yra saistoma Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, kuri sudaro teisinę bazę laisvo gimdymo vietos pasirinkimo teisei, išreikštai Teismo. Atsižvelgiant į tai, kad Čekijos Respublikoje taip pat siekiama atgrasinti pribuvėjas nuo pagalbos teikimo namuose gimdančioms moterims, 2011 metais „Liga lidskych prav“ pateikė panašų pareiškimą į Europos Žmogaus Teisių Teismą būsimos motinos čekės, kuri buvo priversta gimdyti namuose be būtinosios pagalbos, vardu.

 

ES teisė ir pribuvėjystės teisinis reguliavimas

 

Pribuvėjų veikla yra reguliuojama Europos Sąjungos teisinės sistemos ribose; jos direktyva numato minimalius pribuvėjų išsilavinimo standartus ir profesinį pasirengimą.[6] Šio bendro Europos reglamentavimo tikslas yra užtikrinti laisvą darbuotojų judėjimą, profesinio pasirengimo ir išsilavinimo pripažinimą visose šalyse narėse ir veiklos vykdymą pagal savo profesinį pasirengimą. Europos teisė pribuvėjos veiklą laiko savarankiška mediko profesija ir suteikia jai gana plačią profesinę laisvę; iki prisijungimo prie ES teisės Čekijos teisė šito nenumatė.

Valstybės narės užtikrina, kad akušeriai galėtų užsiimti bent tokia veikla:

  • patikimos šeimos planavimo informacijos ir patarimų teikimu;
  • nėštumo nustatymu ir normalaus nėštumo stebėjimu, atliekant būtinus normalaus nėštumo eigos stebėjimo tyrimus;
  • nurodymu ar patarimu dėl tyrimų, būtinų kuo anksčiau diagnozuoti rizikingą nėštumą;
  • pasirengimo motinystei bei tėvystei programų teikimu ir visapusišku rengimu gimdymui, įskaitant patarimus dėl higienos ir mitybos;
  • rūpinimusi ir parama motinai gimdant ir vaisiaus būklės stebėjimu gimdoje reikiamomis klinikinėmis ir techninėmis priemonėmis;
  • savaiminio gimdymo priėmimu, įskaitant reikiamą epiziotomiją, o skubiais atvejais – gimdymą sėdmenine pirmeiga;
  • motinos ar kūdikio sveikatai grėsmingų požymių atpažinimu, dėl kurių būtina kreiptis į gydytoją, ir, jei reikia, pagalba pastarajam; reikiamų skubių priemonių ėmimusi, nesant gydytojo, pirmiausia placentos pašalinimu ranka, gimdos patikrinimu ranka;
  • naujagimio ištyrimu ir priežiūra; iškilus poreikiui, imantis visos būtinos iniciatyvos, o jei reikia – nedelsiant imantis gaivinimo;
  • rūpinimusi ir motinos stebėjimu pogimdyviniu laikotarpiu, suteikiant motinai visus būtinus patarimus dėl kūdikio priežiūros, kad pastaroji galėtų užtikrinti geriausią naujagimio vystymąsi;
  • gydytojų nurodyto gydymo vykdymu;
  • būtinų raštiškų ataskaitų rengimu.

 

ES ir Čekijos teisės harmonizavimas

 

Čekijos Respublika inkorporavo direktyvų turinį į savo teisės aktus pagal stojimo į ES sutartį, nes ji reikalavo įstatymų suderinimo su ES teise. Tačiau ši procedūra nebuvo pateikta viešam svarstymui – pakeisti aktai neatitinka susijusių teisės aktų, pribuvėjų profesinė autonomija nebuvo teisiškai įtvirtinta ir nebuvo priimta jokių įstatymų, numatančių tinkamą pribuvėjos veiklos vykdymą: gimdymo namų steigimą ir sąlygas teikti sveikatos priežiūros paslaugas moteriai gimdymo namuose metu. Sveikatos apsaugos ministerija gimdymo pagalbos veiklai nenustatė standartų, apibrėžiančių pribuvėjos komunikacijos su pacientais metodų tinkamumo bei diagnostinių ir terapinių procedūrų atlikimo gaires[7].

Šiuo metu ES direktyvos turinį galima rasti Įstatymo dėl sveikatos priežiūros specialistų ne medikų profesijų ir įgyvendinamuosiuose šio įstatymo aktuose.[8]

6-asis Įstatymo dėl sveikatos priežiūros specialistų ne medikų profesijų apibendrina, kas gali būti laikoma pribuvėjos veikla: „Sveikatos apsaugos paslaugų suteikimas gimdymo metu, t. y. būtinojo stebėjimo užtikrinimas, priežiūra ir moters konsultavimas normalaus nėštumo ir gimdymo metu, ir pogimdyminiu laikotarpiu, normalaus gimdymo priėmimas ir pasirūpinimas naujagimiu; slaugos paslaugų teikimas moteriai ginekologijos srityje būtų dalis užtikrinamos sveikatos apsaugos. Pribuvėja taip pat turėtų bendradarbiauti su gydytoju teikdama prevencijos, diagnostikos, reabilitacijos paslaugas, skubią ar nuolatinę priežiūrą.“

Akte taip pat apibrėžtas išsilavinimo lygis, reikalingas įgyti profesinei kvalifikacijai, leidžiančiai užsiimti pribuvėjos veikla. Pribuvėja, įgijusi šią profesinę kvalifikaciją studijuodama ir atitinkanti kitas sąlygas pagal anksčiau minėto įstatymo 67 straipsnį, turi teisę vykdyti veiklą be tiesioginio vadovavimo ir profesinės priežiūros. Veiklos vykdymas be profesinio vadovavimo reiškia, kad jai nereikia patarimų ar pagalbos iš kitų medikų. Įstatymų įgyvendinamieji aktai numato išimtis iš šios taisyklės, kai pribuvėja gali atlikti tam tikrus veiksmus tik remdamasi gydytojo nurodymais ir jo tiesiogiai prižiūrima. Pribuvėja, tiesiogiai vadovaujama ginekologo ar akušerės, gali dalyvauti komplikuotame gimdyme arba padavinėti instrumentus gimdymo metu operacinėje.

Kitus veiksmus – būtinąją ir specializuotą nėščiųjų, būsimų motinų, sveikų naujagimių ir moterų po gimdymo priežiūrą – pribuvėja gali atlikti individualiai, be gydytojo profesinės priežiūros ir nurodymo. Vis dėlto šių veiksmų sąrašas turi remtis anksčiau minėtosios ES direktyvos punktais. Pagal Įstatymo dėl sveikatos priežiūros specialistų ne medikų profesijų įgyvendinamojo akto 5 straipsnį, Pribuvėja, be kita ko, gali konstatuoti nėštumą, stebėti moterį, kurios nėštumas normalus, tikrinti vaisiaus padėtį gimdoje, atpažinti ženklus, įspėjančius apie galimas anomalijas, dėl kurių reikia gydytojo įsikišimo, be to, ji taip pat gali rūpintis būsima motina per gimdymą ir priimti normalų gimdymą bei rūpintis moterimi ir naujagimiu po gimdymo.

ES reikalavimai taip pat nebuvo igyvendinti Visuomenės sveikatos draudimo įstatyme[9]. Pagal nacionalinės teisės reikalavimus, moteris turi gauti bendrosios praktikos gydytojo rekomendaciją, kad galėtų gauti pribuvėjos priežiūros paslaugas, kurios nėštumo metu ir po gimdymo priskiriamos kompensuojamajai priežiūrai. Tačiau gydytojai dažnai atsisako duoti moterims rekomendaciją, todėl kompensuojamoji pribuvėjų priežiūra moterims yra neprieinama.

 

Neteisingas Čekijos valdžios išaiškinimas taikant ES teisę

 

Remdamiesi dviem anksčiau minėtais punktais, t. y. tuo, kad:

a)      Europos Žmogaus Teisių Teismo nuomone, moteris turi teisę laisvai pasirinkti gimdymo vietą, ir valstybė ne tik negali atgrasinti medikų nuo priežiūros suteikimo šioms moterims, bet ji turi įteisinti gimdymus namuose ir padaryti taip, kad šios moterys gautų sveikatos priežiūros specialistų paslaugas, ir

b)      pagal ES teisę, pribuvėja yra kompetetinga individualiai priimti normalius gimdymus, atpažinti anomalijas ir apžiūrėti naujagimį po gimimo,

darome išvadą, kad valstybė privalo įtvirtinti teisėtą gimdymo priėmimą ir ne ligoninėje, taip pat numatyti sąlygas ir standartus, užtikrinančius didžiausią būsimų motinų ir vaikų saugumą, taip pat užtikrinti, kad moters gimdymo vietos pasirinkimo teisę būtų galima realizuoti be kliūčių.

Tačiau Čekijos valdžios institucijos, rekomenduojamos Sveikatos ministerijos, linkusios veikti priešingai. Nepagrįstai tvirtindamos, kad gimdymas namuose esąs pavojingas, jos naudoja visas galimas priemones, kad atgrasintų moteris ir pribuvėjas nuo gimdymų kur nors kitur nei ligoninėse. Valdžia užkerta kelią pribuvėjoms legaliai vykdyti savo veiklą visa apimtimi, priktnaudžiaudama galia išduoti licencijas. Ministerija ne vieną sykį yra inicijavusi baudžiamąsias bylas prieš pribuvėjas, kai gimdymo namuose metu įvyksta sunkus sveikatos sutrikdymas, nors tokios procedūros nesiima nė vienu atveju, kai panašių sveikatos sutrikdymų pasitaiko gimdant ligoninėje. Ministerija taip pat užsakė teisinį tyrimą dėl galimų bausmių pribuvėjoms ir būsimosioms motinoms, gimdančioms namuose. Tačiau šis tyrimas yra slepiamas nuo visuomenės, ir „Liga lidskych prav“ legaliomis priemonėmis siekia jo paviešinimo.

Vykdydama šią represyvią veiklą, valdžia nepaiso pagrindinio fakto: visose Europos šalyse yra tam tikras procentas moterų, kurios sąmoningai nusprendžia gimdyti namuose, neatsižvelgdamos į valstybės politiką. Taigi ministerija, skelbianti, kad jos pagrindinis tikslas esąs naujagimių ir būsimų motinų saugumas, savo bekompromise politika kelia pavojų jų sveikatai ir gyvybei, neleisdama jiems gauti būtiną sveikatos priežiūrą.

Tačiau ministerijos veikla nėra paremta jokiu patikimu tyrimu, įrodančiu, kad gimdymas namuose yra labiau rizikingas nei ligoninėje priimami gimdymai. Net ir pati ministerija neteigia, kad buvo atliktas kruopštus tyrimas šiuo klausimu. Tačiau užsienyje atlikti tyrimai įrodo, kad mažos rizikos būsimų motinų planuotų gimdymų namuose ir ligoninėje saugumas panašus. Dėl to Pasaulio sveikatos organizacija daro išvadą, kad „moteris turėtų gimdyti ten, kuri ji jaučiasi saugi, ir tik su tiek priežiūros, kokią tik įmanoma saugiai gauti. Žemos rizikos nėščiajai tai gali būti namai, nedideli gimdymo namai, miesto gimdymo centras ar didelės ligoninės akušerijos skyrius.“[10]

 

Nacionalinė teisė ir pribuvėjų registravimas

 

Kiekviena pribuvėja, kuri norėtų verstis privačia veikla pagal savo profesiją nebūdama susijusi darbo ryšiais su ligonine, turi gauti vadinamąją registraciją arba licenciją teikti nevalstybines medicinines paslaugas.[11] Tai galima palyginti su verslo reguliavimu, kai verslininkui nepakanka turėti išsilavinimą ir praktikos, kad galėtų užsiimti tam tikra veikla – jis privalo turėti dar ir verslo licenciją. Panašiai savarankiškai veikiančios pribuvėjos privalo turėti galiojančią licenciją, išduotą atitinkamos vietinės valdžios institucijos.

Pribuvėja, besikreipianti dėl registracijos, be kitų sąlygų, turi įrodyti atitinkamą asmeninį, techninį ir materialinį pasirengimą, kurį vertina ir aprobuoja tas pats registracijos organas – vietinės valdžios institucija.

Anksčiau problema buvo ta, kad ministerija neteikė reikiamos įrangos pribuvėjų privačiai praktikai, taigi valdžia turėdavo nuspręsti remdamasi vadinamuoju administraciniu apdairumu. Todėl viskas baigėsi tuo, kad imta savavališkai kelti neįmanomas sąlygas ir pribuvėjos kvalifikacija susiaurinta taip, kad pagal išduotą licenciją pribuvėjoms nebuvo leidžiama priimti gimdymų, joms priskirta tik prevencinė ir slaugos priežiūra nėštumo metu ir po gimdymo. Vietinės valdžios ir ministerijos požiūris į individualių pribuvėjų registravimą buvo kruopščiai išnagrinėtas Visuomenės teisių Gynėjo biuro 2009–2010 metais ir buvo rasta neabejotinų trūkumų.[12]

Atsižvelgdama į Visuomeninio teisių Gynėjo kritiką, ministerija pataisė reikalavimus individualiai pribuvėjų veiklai nauju potvarkiu.[13] Po dvejų metų ministerija išleido kitą susijusį potvarkį, kuris pakeitė ankstesnįjį.[14] Šis potvarkis numato dvi pribuvėjų darbo su būsimomis motinomis rūšis: kai gimdymai nepriimami ir kai priimami normalūs gimdymai. Pirmu atveju teikiamos visos pribuvėjos paslaugos (prevencinė veikla, nėščiųjų mokymai), išskyrus gimdymų priėmimą. Antrasis atvejis numato vadinamuosius gimdymo namus ar gimdymo centrus, o sąlygos jiems tokios griežtos, kad tokia darbo vieta gali egzistuoti tik pačioje ligoninėje.[15] Tačiau šito neįmanoma įgyvendinti praktiškai dėl ligoninių nenoro bendradarbiauti steigiant tokį centrą; tai patvirtina gimdymo namų „Pa Porodní dům U Čápa“ ir pan. patirtis.

Potvarkyje dar sykį nepaisoma aiškiai išreikštos nuostatos gimdyti ne medicinos įstaigoje, o tai gali sukelti įspūdį, kad tokie gimdymai negali būti teisėtai priimami pribuvėjų. Tai prieštarauja anksčiau minėtam Europos Žmogaus Teisių Teismo reikalavimui: jis ne tik deklaruoja būsimosios motinos teisę rinktis gimdymo vietą, bet ir remia teisę į sveikatos priežiūrą gimdymų namuose metu ir šios teisės įgyvendinimą nacionalinėje teisėje. Todėl teisės aktus reikia aiškinti taip, kad būtų numatyta priežiūra gimdymo netgi ne medicinos įstaigoje metu.

Toks aiškinimas turi būti pasiektas gimdymų namuose priežiūrą priskiriant prie namuose suteikiamų medicinos paslaugų ir kontaktinės pribuvėjos darbo vietos.[16] Pagal šią nuostatą, pribuvėja gali dirbti 10 m² plote, kurioje yra baldai ir mobilusis telefonas, sanitariniai įrenginiai ir pribuvėjos krepšys su tam tikromis konkrečiomis priemonėmis ir įrankiais. Tačiau tokį aiškinimą valdžia atmetė; todėl pribuvėjos turės teisinėmis priemonėmis reikalauti galiojančio leidimo, į kurį įtrauktas ir gimdymų priėmimas.

Jeigu pribuvėja neturi licencijos priimti gimdymus ir tai atlieka, ji gali būti baudžiama 1 000 000 Čekijos kronų bauda pagal dabar galiojantį Medicinos paslaugų įstatymą[17], kadangi teiktų sveikatos priežiūros paslaugas be leidimo. Jei pribuvėja paslaugų teikimo metu padarytų klaidą, jai gali tekti atlyginti visus nuostolius, kadangi į atsakomybės draudimą neįeina veikla, vykdoma be licencijos.

 

Kreipimasis į teismą dėl išankstinio draudimo

 

2012 metų sausį nėščia moteris kreipėsi į Prahos teismą su skundu dėl išankstinių priemonių, kuriomis artimiausia ligoninė būtų įpareigota suteikti jai pribuvėjos priežiūrą. Teismas atmetė moters prašymą, nes jis buvo pateiktas per vėlai, faktiškai sprendimas buvo priimtas tą dieną, kai gimė vaikas. Tačiau atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo nutarimą Vengrijos byloje, teisėjas pasakė, kad moterys iš tiesų turi teisę rinktis, kur gimdyti savo vaikus. Teismas taip pat pasakė, kad moteris turėjo teisę į visą reikalingą pagalbą iš ligoninės, nes valstybė ir toliau neišduoda licencijų privačioms pribuvėjoms, kurios kitu atveju atliktų šį darbą. Čekijos ligoninė turi užtikrinti pribuvėjos priežiūrą moteriai, kuri nusprendė gimdyti namuose. Tokį itin reikšmingą sprendimą šiuo klausimu priėmė Prahos municipalinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu.

Vėliau kitos moterys kreipėsi į Prahos ir Brno teismus. Jos reikalavo, kad priežiūra gimdymo namuose metu galėtų būti gauta ne tik iš ligoninės, bet – kaip priimtinesnė alternatyva – būtų galima pasikviesti ir privačia veikla užsiimančią pribuvėją, kuri sutinka priimti jų gimdymą. Tačiau šie prašymai buvo atmesti, daugiausia dėl formalių priežasčių. Kai kurios moterys padavė apeliacijas ir dabar ketina imtis teisinių veiksmų prieš valstybę dėl jų teisių pažeidimo.

 

Iš čekų kalbos vertė Asta Žūkaitė, redagavo Elena Kosaitė-Čypienė


[1] Pagrindinių teisių ir laisvių chartijos 2 (3) straipsnis (Nutarimo Nr. 2/1993 Sb.)

[2] Konvencija dėl žmogaus teisių ir orumo apsaugos biologijos ir medicinos taikymo srityje (Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencija) (Notifikacija Nr. 96 /2001 Sb. m. s.)

[3] Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Ternovxzky prieš Vengriją, 2010 m. gruodžio 14 diena. Pareiškimo Nr. 67545/09. Sprendimo komentarą Čekijoje parašė Jana Kalackova žurnale „Judikatura Evropskeho soudu pro lidska prava“ 2011 m. Nr.1.

[4] Pasaulio sveikatos organizacija, Reprodukcinės sveikatos ir tyrimų departamentas (1999). „Normalaus gimdymo priežiūra: praktinis vadovas.“ Ženeva.

[5] De Jonge A. et al. (2009), „Perinatalinis mirtingumas ir sergamumas pagal šalies mastu atliktą tyrimą 529,688 mažos rizikos planuotų gimdymų namuose ir gimdymų ligoninėse atvejais“, BJOG An International Journal of Obstetrics and Gynaecology; 116:1177–84.

[6] Currently Directive 2005/36/EC of the European Parliament and of the Council of 7 September 2005 on the recognition of professional qualifications.

Aktuali Europos Parlamento irTarybos direktyva 2005/36/EB 2005 m. rugsėjo 7 d. dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo.

[7] Kotyzová L., Hes J., Holub Š., Dostál O. (2007) Právní minimum v období před porodem, během a po porodu. Prague: Aperio, p. 43. Žr. http://aperio.cz/data/1/APERIO_Pravni_minimum_pri_porodu.doc (2011. 9. 1.)

[8] Įstatymas Nr. 96/2004 Sb. Dėl kvalifikacijos vykdyti Sveikatos priežiūros specialistų ne medikų profesijas įgijimo ir pripažinimo ir dėl veiklos rūšių, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu ir dėl pataisų tam tikruose susijusiuose aktuose (Įstatymas dėl sveikatos priežiūros specialistų ne medikų profesijų); Sveikatos ministerijos potvarkis Nr. 55/2011 Sb., Dėl medicinos personalo ir kitų darbuotojų veiklos.

[9] Visuomenės sveikatos draudimo įstatymas Nr. 48/1997, str. 18.

[10] Pasaulio sveikatos organizacija, Reprodukcinės sveikatos ir tyrimų departamentas. „Normalaus gimdymo priežiūra: praktinis vadovas“. Ženeva. 2.4 skyrius.

[11] Privačios veiklos įsteigimą apibrėžia Įstatymo Nr. 160/1992 Sb, dėl sveikatos priežiūros ne valstybinėse medicinos įstaigose nuostatai.

[12] Visuomenės teisių gynėjas. Ataskaita ir galutinė nuomonė atlikus tyrimą, kaip vietinė valdžia sprendžia klausimą dėl licencijų išdavimo nevalstybinėms medicinos įstaigoms, kuriose būtų galima gimdyti prižiūrint vadinamosioms pribuvėjoms. 2008 m. lapkričio 3, 2010 m. vasario 23 d. Žr. http://www.ochrance.cz/fileadmin/user_upload/STANOVISKA/Zdravotnictvi/Zprava_porodni_asistentky.pdf ir http://www.ochrance.cz/fileadmin/user_upload/STANOVISKA/Zdravotnictvi/Stanovisko_porodni_asistentky.pdf (rugsėjo 1 d., 2011).

[13] Potvarkis Nr. 221/2010 Sb., Dėl reikalavimų Medicinos įstaigų materialinei ir techninei bazei.

[14] Potvarkis Nr. 92/2012 Sb., Dėl reikalavimų minimaliai Medicinos įstaigų ir kontaktinių priežiūros namuose darbo vietų materialinei ir techninei bazei.

[15] Remiantis šiuo potvarkiu, namuose gimdymą priimančios pribuvėjos darbo vieta turi būti tokiu atstumu nuo ligoninės, kad cezario pjūvį būtų galima atlikti per 15 minučių nuo problemos atsiradimo. Pagal valdžios aiškinimą, gimdymo namai turi būti įrengti tiesiog ligoninėje.

[16] Potvarkio priedas Nr. 2: reikalavimai medicinos įstaigų materialinei ir techninei bazei teikiant paslaugas ambulatoriniams ligoniams, IV. Kitos darbo vietos, 6. Medicinos priežiūros paslaugos namuose. 6.2. Kontaktinė pribuvėjos darbo vieta.

[17] Vyriausybės Medicinos paslaugų įstatymo projektas 405/0, patvirtintas Parlamento žemųjų rūmų 2011 m. rugsėjo 7 d.