(1) Planuotų gimdymų namuose su profesionaliomis sertifikuotomis akušerėmis išeitys: didelė prospektyvinė kohortinė studija Šiaurės Amerikoje 2005 m. [2]

• Įtraukta: 5 418 moterų, kurios turėjo gimdyti 2000 m. su sertifikuotomis akušerėmis
namuose.
• Vertinta: perinatalinis ir naujagimių mirtingumas, pervežimas į ligoninę, intervencijos
gimdymo metu, žindymas ir moterų pasitenkinimas.
• Rezultatai:
– perinatalinis ir naujagimių mirtingumas buvo 1,7/1000;
– pervežta į ligoninę 655 (12.1%) moterų;
– intervencijos: epidūrinis nuskausminimas (4.7%), epiziotomija (2.1%), replės (1.0%),
vakuuminė ekstrakcija (0.6%) ir s/c (3.7%);
– neregistruota gimdyvių mirčių.
• Išvados: planuotų gimdymų metu su profesionaliomis sertifikuotomis akušerėmis žemos
rizikos moterų gimdymai siejami su mažesniu intervencijų skaičiumi ir panašiu
perinataliniu ir naujagimių mirtingumu, kaip ir žemos rizikos planuoti gimdymai
ligoninėse JAV.

(2) Planuotų gimdymų namuose su sertifikuotomis akušerėmis (PGNA) išeičių palyginimas su planuotų gimdymų ligoninėje su akušere (PGLA) ar gydytoju (PGLG) išeitimis 2009 m. Kanadoje [3]

• Įtraukta: 12 972 moterų, gimdžiusių (2000–2004 m.) Kanadoje, iš jų PGNA (n=2889),
PGLA (n=4752), PGLG (n=5331).
• Vertinta: perinatalinis mirtingumas, intervencijos gimdymo metu, gimdyvių ir naujagimių
išeitys.
• Rezultatai:
– perinatalinis mirtingumas PGNA buvo 0,35/1000 (95%, CI 0.00-1.03); PGLA
0,57/1000 (95%, CI 0.00-1.43), PGLG 0,64/1000 (95%, CI 0.00-1.56);
– intervencijos, komplikacijos (PGNA/PGLA):
VŠT monitorizavimas RR 0.32, 95% CI 0.29-0.36,
III-IV° tarpvietės plyšimai RR 0.41, 95% CI 0.28–0.59,
Kraujavimas po gimdymo RR 0.62, 95% CI 0.49–0.77,
Naujagimių gaivinimas RR 0.62, 95% CI 0.49–0.77,
Oksigenoterapija naujagimiams per pirmas 24 val. RR 0.37, 95% CI
0.24–0.59,
Aspiracija mekonijumi RR 0.45, 95% CI 0.21–0.93,
Naujagimių hospitalizavimas RR 1.39, 95% CI 1.09–1.85.
Rodikliai panašūs lyginant ir PGNA/PGLG.
• Išvados : PGNA grupėje stebimas labai žemas perinatalinias mirtingumas ir mažesnis
intervencijų bei prastesnių išeičių skaičius, palyginti su PGLA ar PGLG grupėmis.

(3) Perinatalinis mirtingumas ir sergamumas, lyginant žemos rizikos planuotus gimdymus namuose ir ligoninėse kohortinėje nacionalinėje studijoje 2009 m. Olandijoje [4]

• Įtraukta: 529 688 moterų, gimdžiusių (2000–2006 m.) Olandijoje, iš jų PGN (n=321 307,
60,7%), PGL (n=163 261, 30,8%), būsimoji gimdymo vieta nežinoma (n=45 120, 8.5%).
• Tikslas: Palyginti perinatalinį mirtingumą ir sunkų perinatalinį sergamumą tarp PGN ir
PGL.
• Rezultatai:
– intranatalinė vaisiaus žūtis RR 0.97, 95%, CI 0.69-1.37,
– intranatalinė žūtis ir naujagimio mirtis per pirmas 24val RR 1.02, 95%, CI 0.77-
1.36,
– intranatalinė žūtis ir naujagimio mirtis iki 7 parų RR 1.00, 95%, CI 0.78-
1.27,
– hospitalizavimas į NITS RR 1.00, 95%, CI 0.86-1.16.
• Išvados: studija parodo, kad PGN nedidina perinatalinio mirtingumo ir sunkaus
perinatalinio sergamumo rizikos tarp žemos rizikos moterų.

(4) Perinatalinės ir gimdyvių išeitys, lyginant planuotą gimdymo vietą tarp mažos rizikos moterų Anglijoje (prospektyvinė kohortinė studija 2011 m.) [5]

· Įtraukta: 64 538 moterys, gimdžiusios 2008–2010 m. Didžiojoje Britanijoje su
vienvaisiu nėštumu vėliau nei 37 nėštumo savaitę keturiose gimdymų vietose:
planuotas gimdymas namuose (PGN), planuotas gimdymas ne ligoninėje esančiame
gimdymų centre su akušere (PGGC), planuotas gimdymas ligoninėje esančiame centre
su akušere (PGLA) ir planuotas gimdymas ligoninėje su gydytoju (PGLG). Planuoti
cezario pjūviai ir neplanuoti gimdymai namuose neįtraukti.
· Vertinta: perinatalinis mirtingumas ir su gimdymu susijęs naujagimių sergamumas
(vaisiaus mirtis po gimdymo priežiūros pradžios, ankstyva naujagimių mirtis (abi
sudarė 13% nepageidaujamų išeičių) , naujagimių encefalopatija (46% ), mekonijaus
aspiracijos sindromas (30% ), peties rezginio pažeidimas (8% ), žąstikaulio ar
raktikaulio lūžimas (4%)).
· Rezultatai: nustatyta 250 nepalankių išeičių, t. y. 4.3 atvejų 1000 gimdymų (95% CI
3.3-5.5). Lyginant išeitis gimdant ligoninėje su gydytoju ir gimdant kitose vietose,
reikšmingų skirtumų nebuvo. Pirmakartėms gimdyvėms nepageidaujamos perinatalinės
išeitys buvo dažnesnės planuojant gimdymą namuose, bet ne akušerių centruose (OR
1.75, 95% CI 1.07-2.86). Gimdant pakartotinai perinatalinės išeitys nuo gimdymo
vietos nepriklausė. Intervencijos gimdymo metu buvo reikšmingai retesnės gimdant su
akušere (namuose, gimdymo centre ar ligoninėje): gimdymas be indukcijos,
analgezijos, replių ar vakumo ekstrakcijos, cezario pjūvio, epiziotomijos sudarė 88%
PGN grupėje, 83% PGGC grupėje, 76% PGLA grupėje ir 58% PGLG grupėje.
Perkėlimas į ligoninės gydytojų vadovaujamą skyrių buvo dažnesnis gimdant pirmą
kartą (36-45%) nei pakartotinai (9-13%).
· Išvada: sveikos moterys su maža perinatalinių komplikacijų rizika gali laisvai rinktis
gimdymo vietą. Moterys, planuojančios gimdymą akušerių centruose ir pakartotinai
gimdančios, planuojančios gimdymą namuose, patiria mažiau intervencijų nei gydytojų
vadovaujamuose skyriuose be nepageidaujamos įtakos perinatalinėms išeitims.
Pirmakartės moterys, planuojančios gimdymą namuose, taip pat patiria mažiau
intervencijų, tačiau dažnesnės perinatalinės komplikacijos.

(5) Gimdyvių ir naujagimių išeitys, lyginant planuotą gimdymą namuose ir planuotą gimdymą ligoninėje: metaanalizė 2010 m. [6]

• Atlikta: meta-analizė, į kurią įtraukta 12 studijų ir 549 607 (iš jų PGN n=342056, PGL
n=207,551) gimdymų įvairiose išsivysčiusiose šalyse (JAV, Kanada, Australija, Švedija,
Olandija ir Šveicarija).
• Įtrauktos studijos, paskelbtos MEDLINE ir EMBASE 1950–2009 m.
• Duomenys paskelbti AJOG 2010 09.

Rezultatai

Studijų sk.

PGN n/N (%)

PGL n/N (%)

RR

95% CI

Intervencijos

 

 

 

 

 

Epidūrinis nuskausminimas

3

945/10,453 (9.0)

4148/18,089 (22.9)

0.24

0.22-0.25

VŠT monitorizavimas

2

521/3761 (13.8)

7138/11,397 (62.6)

0.10

0.09-0.10

Epiziotomija

8

939/13,427 (7.0)

3075/29,677 (10.4)

0.26

0.24-0.28

Instrumentinis gimdymas pro makštį

8

497/14,157 (3.5)

3433/33,624 (10.2)

0.26

0.24-0.28

Cezario pjūvio operacija

10

731/14,616 (5.0)

3140/33,697 (9.3)

0.42

0.39-0.45

Sergamumas

 

 

 

 

 

≥3° tarpvietės plyšimas

5

150/12,604 (1.2)

794/31,740 (2.5)

0.38

0.33-0.45

Infekcija

5

36/5341 (0.7)

319/12,347 (2.6)

0.27

0.19-0.39

Kraujavimas po gimdymo

7

933/18,720 (4.9)

1639/32,552 (5.0)

0.66

0.61-0.71

Tarpvietės plyšimai

6

2408/5632 (42.7)

8422/22,695 (37.1)

0.76

0.72-0.81

Makšties plyšimai

3

640/8078 (7.9)

4126/18,418 (22.4)

0.85

0.78-093

Virkštelės iškritimas

3

3/4658 (0.06)

32/22,738 (0.14)

0.37

0.11-1.24

Placentos likučiai

5

73/6079 (1.2)

248/15,208 (1.6)

0.65

0.51-0.83

 

Rezultatai

Studijų sk.

PGN n/N (%)

PGL n/N (%)

RR

95% CI

Sergamumas

 

 

 

 

 

Priešlaikinis gimdymas

5

75/9751 (0.77)

191/4076 (4.7)

0.72

0.55-0.96

Užsitęsęs nėštumas ≥42sav.

4

193/9297 (2.1)

238/10,701 (2.2)

1.87

1.50-2.32

Mažas gimimo svoris

5

209/15,411 (1.3)

468/21,290 (2.2)

0.60

0.50-0.71

Didelis gimimo svoris >90% ar 4000g

4

1344/13,525 (9.9)

1340/17,411 (7.7)

1.07

0.99-1.16

Naujagimių ventiliavimas

3

497/13,525 (3.7)

502/10,701 (4.7)

1.12

0.99-1.28

Mirtingumas

 

 

 

 

 

Perinatalinės mirtys

 

 

 

 

 

Visos

6

229/331,666 (0.07)

140/175,443 (0.08)

0.95

0.77-1.18

Be sklaidos defektų

4

225/330,324 (0.07)

134/173,266 (0.08)

0.95

0.76-1.18

Naujagimių mirtys

 

 

 

 

 

Visos

7

32/16,500 (0.20)

32/33,302 (0.09)

1.98

1.19-3.28

Be sklaidos defektų

6

23/15,633 (0.15)

14/31,999 (0.04)

2.87

1.32-6.25

(6) Planuotų gimdymų namuose išeičių palyginimas su gimdymų ligoninėje išeitimis Švedijoje 2008 m. [7]

· Įtraukta: 897 planuoti gimdymai namuose ir 11 341 planuotas gimdymas ligoninėje.
Populiacinė studija atlikta naudojant Švedijos gimdymų registro duomenis1992–2004 m.
· Vertinta: motinų ir naujagimių mirtingumas, sergamumas, kritinės būklės, instrumentinis
ir operacinis gimdymas, tarpvietės plyšimai.
· Rezultatai: šiuo periodu Švedijoje naujagimių mirtingumas buvo 2.2/1000 PNG ir 0.7
PGL, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo (RR 3.6, 95% CI 0.2-14.7). PGN
grupėje nepasitaikė kritinių gimdyvių būklių. PGN grupėje buvo mažesnė rizika patirti
makšties plyšimą (RR 0.2, 95% CI 0.0-0.7), instrumentinį gimdymą (RR 0.3, 95% CI
0.2-0.5), Cezario pjūvį (RR 0.4, 95% CI 0.2-0.7).

(7) Alternatyvių ir įprastinės ligoninės aplinkos gimdymo skyrių rezultatų palyginimas, meta-analizė 2010 m. [8]

· Įtraukta: 9 kontroliuojamos studijos n=10684, lyginusios gimdymų alternatyvios aplinkos
( „namų aplinkos“ ar kt.) gimdymo skyriuose ligoninėje ir gimdymų įprastiniuose
gimdymo skyriuose rezultatus, siekta išsiaiškinti, ar gimdyklų aplinka turi įtakos
gimdymo procesui.
· Rezultatai: patekimas į alternatyvios aplinkos gimdymo skyrių ligoninėje padidino
tikimybę gimdyti be medikamentinio nuskausminimo (RR 1.17, 95% CI 1.01-1.35,
n=7842), spontaniškai gimdyti natūraliais takais (RR 1.04, 95% CI 1.02-1.06, n=10 218),
žindyti iki 8 savaičių (RR 1.04, 95% CI 1.02-1.06, n=1147), moterims susidaryti itin
teigiamą požiūrį į patirtą priežiūrą (RR 1.96, 95% CI 1.78-2.15, n=1207) bei sumažino
epidūrinio nuskausminimo (RR 0.82, 95% CI 0.75-0.89, n=9820), oksitocino infuzijos
(RR 0.78, 95% CI 0.66-0.91,n=10 020), epiziotomijos (RR 0.83, 95% CI 0.77-0.90,
n=9944) tikimybę. Nebuvo skirtumų perinataliniam ar motinų mirtingumuibei
sergamumui, pogimdyminiam kraujavimui. Kadangi dažnai sutapo gimdyklų aplinkos ir
organizacinio darbo skirtumai (atskiras personalas alternatyviame skyriuje, nuosekliau
tęstinė priežiūra), sunku įvertinti gimdyklų dizaino įtaką šiems rezultatams.
· Išvados: moterys ir sveikatos politikai turėtų būti informuojami apie gimdymo
alternatyviuose gimdymo skyriuose privalumus (mažiau medicininių intervencijų,
didesnė tikimybė spontaniniam gimdymui, didesnis motinų pasitenkinimas).

Išvada

Planuojant gimdymą namuose, retesnis naujagimio neišnešiotumas, mažas gimimo svoris
ir naujagimio DPV. Nors planuoti gimdymai namuose susiję su didesne rizika naujagimių
gyvybei, perinatalinis mirtingumas tiek planuojant gimdymą namuose, tiek ligoninėje buvo
panašus. Planuoti gimdymai namuose susiję su retesnėmis motinos patiriamomis intervencijomis
(epidurinis nuskausminimas, VŠT monitoravimas, epiziotomija ir operacinis gimdymas), retesni
tarpvietės plyšimai, kraujavimai ir infekcijos.

Literatūra

1. Olsen O, Jewell D. Home versus hospital birth. Cochrane database SystRew2009,
DOI:10.1002/14651858.CD000352
2. Johnson KC, Daviss BA. Outcomes of planned home births with certified professional
midwives: large prospective study in North America. BMJ 2005;330:1416
3. Janssen PA, Saxell L, Page LA, Klein MC, Liston RM, Lee SK. Outcomes of planned home
birth with registered midwife versus planned hospital birth with midwife or physician.
CMAJ2009;181:377-83.
4. De Jonge A, van der Goes BY, Ravelli AC, Amelink-Verburg MP, Mol BW, Nijhuis JG, et al.
Perinatal mortality and morbidity in a nationwide cohort of 529,688 low-risk planned home
and hospital births. BJOG2009;116:1177-84.
5. Perinatal and maternal outcomes by planned place of birth for healthy women with low risk
pregnancies: the Birthplace in England national prospective cohort study. BMJ 2011;
343:1136
6. Wax JR, Lucas FL, Lamont M, Pinette MG, Cartin A, Blackstone J. Maternal and newborn
outcomes in planned home birth vs planned hospital births: a meta-analysis. Am J Obstet
Gynecol2010;203:243.e1-8.
7. Lindgren HE, Radestad IJ, Christensson K, Hildingsson IM. Outcome of planned home
births compared to hospital births in Sweden between 1992 and 2004. A population-based
register study. Acta Obstet Gynecol Scand2008;87:751-9.
8. Hodnett ED, Downe S, Walsh D, Weston J. Alternative versus conventional institutional
settings for birth. Cochrane Database Syst Rev 2010;(9):CD000012.