(1) Debatai dėl saugumo ir planuoto gimdymo namuose palaikymas. Mažai klausimų šiuolaikinėje motinystės priežiūroje yra tokie neišspręsti ir neatsakyti kaip debatai dėl planuoto gimdymo namuose saugumo. Planuotą gimdymą namuose esant nekomplikuotam nėštumui palaiko Karališkoji akušerių ginekologų ir Karališkoji akušerių draugija Didžiojoje Britanijoje, Australijos, Naujosios Zelandijos ir Kanados akušerių draugijos. Kanados akušerių ginekologų sąjunga pripažįsta, kad reikalingi tolimesni tyrimai.

(2) Ribota pasirinkimo laisvė ir kliūtys gimdyti namuose. Tarptautiniu mastu svarbiausiu pripažįstamas moters pasirinkimo laisvės principas motinystės priežiūroje. Vis dėlto ne vienoje išsivysčiusioje šalyje moterys turi ribotas galimybes dėl gimdymo vietos pasirinkimo. Net tose šalyse, kur gimdyvėms namuose suteikiama akušerinė priežiūra, dauguma moterų gimdo ligoninėje, ir tik pavienėse šalyse net iki trečdalio moterų gimdo namuose (pvz., Olandijoje). Kliūtys gimdyti namuose yra tokios: finansavimo trūkumas, medicininio draudimo trūkumas akušerėms, dirbančioms namuose, kai kuriose šalyse (pvz., JAV) akušerių licensijavimo kliūtys, daugumoje posovietinių Rytų Europos šalių, tarp jų ir Lietuvoje, – neišspręsta teisinė situacija, draudžianti medikams teikti gimdymo pagalbą namuose.

(3) Mokslinis pagrįstumas ir svarbiausi tyrimai. Kadangi nėra atlikta randomizuotų kontroliuojamųjų tyrimų, neįmanoma pateikti aukščiausio lygio mokslinių įrodymų, šis klausimas išlieka jautrus ir kontroversiškas. XX šimtmetyje įvykęs pokytis link planuoto gimdymo ligoninėje mažos rizikos nėščiosioms nebuvo paremtas rimtais moksliniais įrodymais. Planuotas gimdymas ligoninėje gali net padidinti nebūtinų intervencijų ir komplikacijų skaičių be jokių privalumų mažos rizikos moterims.
Cochrane bibliotekoje atlikta apžvalga aptiko tik vieną kontroliuojamąjį, bet labai mažos apimties tyrimą (n=11), atliktą Olandijoje [1]. Tik 15 proc. moterų sutiko dalyvauti tyrime (11 iš 71), nes jau buvo pasirinkusios gimdymo vietą. Dėl mažos apimties šis tyrimas negalėjo pateikti svarių įrodymų planuotų gimdymų ligoninėje ar planuotų gimdymų namuose naudai. Taigi, atsakant į šį klausimą, susiduriame su dviem problemomis: moterų nenoras keisti savo pasirinkimą – tai svarbu atliekant atsitiktinės atrankos tyrimą, galintį atskirti, ar rezultatų skirtumai nepriklauso nuo tiriamų grupių skirtumų, ir reikalinga didelė tyrimo apimtis, kadangi nėštumo ir gimdymo komplikacijos tarp mažos rizikos gimdyvių yra retos. Atliekant šios srities tyrimus ir analizuojant esamų tyrimų duomenis, svarbu atsižvelgti į tokius kriterijus:

  • Planuoti gimdymai namuose turi būti lyginami su planuotais gimdymais ligoninėse.
  • Gimdyvių, planavusių gimdymą namuose, rizika yra maža, todėl svarbu, kad ir į studiją įtrauktų moterų, pasirinkusių ligoninę, rizikos faktoriai sutaptų (amžius, ankstesnių gimdymų skaičius ir t. t.).
  • Svarbu atskirti planuotą gimdymą namuose nuo neplanuoto gimdymo ne ligoninėje, pvz., paauglių gimdymas.
  • Turėtų būti lyginama naujagimių mirtingumas, naujagimių sergamumas, intervencijos gimdymo metu, motinos sergamumas, žindymas, pogimdyminės depresijos, nerimo dažnumas, moters pasitenkinimas gimdymo patirtimi, ekonominis aspektas.

Nesant aukštos kokybės mokslinių įrodymų, svarbu remtis atliktomis studijomis, kad būtų apibrėžtos aplinkybės, kuriomis planuotas gimdymas namuose gali būti saugus ir protingas pasirinkimas. Prieinami moksliniai įrodymai leidžia manyti, kad planuotas gimdymas namuose yra saugus nėščiosioms su maža komplikacijų rizika, jei jas prižiūri tinkamos kvalifikacijos akušerės ir yra galimybė laiku perkelti jas į modernią ligoninę, jei būtina.

Literatūra
1. Olsen O, Jewell D. Home versus hospital birth. Cochrane database SystRew2009,
DOI:10.1002/14651858.CD000352