Gimdymas – intymus procesas, reguliuojamas hormonų, kurie geriausiai skiriasi pažįstamoje, jaukioje, saugioje aplinkoje. Gimdymo metu moteris turi emociškai, fiziškai, psichologiškai atsipalaiduoti tam, kad gimdymas vyktų optimalia eiga, kurios netrikdytų dėl gėdos, pažeminimo, išgąsčio, drovumo, baimės poveikio organizme išsiskiriantys hormonai.

Visame pasaulyje žinoma akušerė pribuvėja iš Amerikos Ina May Gaskin, Alternatyviosios Nobelio premijos laureatė,  teigia, kad gimimas yra paskutinis  vyro ir moters vieno intymaus gyvenimo ciklo žingsnelis. Tą ciklą pradeda pastojimas, tęsia nėštumas ir karūnuoja gimdymas. Po jo pora gali pradėti naują ciklą, o vaikelis jau individualiai tęsia savo kelionę. I. M. Gaskin tvirtina žmogaus teisę į privataus ir ypač intymaus gyvenimo sprendimus, pagrįsdama jų reikšmę gimdyvės bei vaisiaus sveikatos būklei ir aiškindama žmogaus fiziologiją.

Pasak jos, gimdos kaklelio raumenys veikia lygiai taip pat, kaip ir šlapimtakių ar analinės angos raumenys (raukai). Tai reiškia, kad jų veikla yra priklausoma nuo instinktų, o ne nuo proto pastangų. Jie labai efektyviai reaguoja į pasąmoninius ir emocinius veiksnius. Kaip kad staiga išsigandęs žvėrelis iš karto liaujasi tuštintis (nevalingai susitraukia analinės angos raumenys ir išmatos įtraukiamos atgal, kad gyvūnas galėtų bėgti ar gintis), kaip kad svetimų akių stebimas, drovumą ar gėdą jaučiantis žmogus negali pasišlapinti, taip ir moters kūnas gimdymo metu reaguoja: gimdos kaklelis nebeatsipalaiduoja, raumenys įsitempia, vaikelio gimimas komplikuojasi.

Gana įprasta situacija: moteriai prasideda sąrėmiai, kaklelis ima atsverti, ji susirengia į ligoninę. Ligoninėje sąrėmiai liaujasi, kaklelis toliau nebeatsiveria. Moteris arba paprašoma vykti namo ir laukti, kol atsinaujins sąrėmiai (paprastai, grįžus namo, tai netrunka atsitikti), arba pradedama skatinti medikamentais, taip atnaujinant sąrėmius ir plečiant kaklelį. Tačiau dirbtinio hormono oksitocino pakaitalo naudojimas gimdymo veiklai skatinti yra vertinamas nevienareikšmiškai, ir su juo siejamos kai kurios gimdymo metu patiriamos komplikacijos.

Neigiamos emocijos, dėl kurių išsiskiriantys streso hormonai slopina gimdymo veiklą, yra priežastis, kodėl kai kurios šeimos renkasi gimdymą namuose. Oksitocinas, vienas iš svarbiausių gimdymui hormonų, dar vadinamas meilės ir socialumo hormonu. Įdomu, kad šis raumenų susitraukimą kontroliuojantis junginys išsiskiria ir lytinio akto kulminacijos – orgazmo metu. Tai liudija, kad pastojimas ir užgimimas iš tiesų yra du to paties kelio taškai, siejami ilgų devynių mėnesių laukimo. Tai liudija, kad šiuos abu aktus veikia tie patys dėsniai.

Kuo skiriasi gimdymas stacionare ir namuose? I. M. Gaskin turbūt atsakytų: įsivaizduokite, kad jūs atsakingai, sąmoningai, meilės pilna širdimi rengiatės pradėti vaikelį. Ir turite dvi galimybes, kur tai padaryti: namuose, savo lovoje, savo kambaryje, su sau brangiu, artimu, patikimu žmogumi ir ligoninėje – moderniai įrengtoje, šviesioje, aprūpintoje geriausia technika ir jus stebinčiu profesionaliausiu personalu. Ką pasirinktumėte?

Tačiau jei moteris ligoninėje jaučiasi visiškai saugi, rami ir atsipalaidavusi, jei neišgyvena nė vienos iš neigiamų emocijų arba išgyvena jų mažiau nei patirtų gimdydama namuose, gimdymas stacionare greičiausiai bus labiausiai jai tinkama išeitis.

Svarbiausia – turėti galimybę pasirinkti.

Posted in: DUK